Šiandien rinktis tikrai yra iš ko: naujos ar naudotos, kamerinės ar bekamerės, radialinės ar diagonalinės padangos. Kaip iš tokios gausybės išsirinkti būtent tas, su kuriomis jūsų automobilis tvirtai stovės kelyje, o važiuoti bus saugu ir patogu?

Pagal konstrukciją padangos skirstomos į kamerines ir bekameres. Kamerinės traukiasi į istoriją ir naudojamos nebent seniems, į antikvarinių statusą pretenduojantiems automobiliams. Be to, montuojant kamerines padangas susiduriama su papildomais sunkumais, jos lengviau praduriamos. Bekamerės padangos saugesnės, nes vidinis hermetizuojantis sluoksnis apsupa padangą pradūrusį daiktą, taip sulėtindamas oro išėjimą iš padangos. Kamerinės padangos kamera patiria įtampą ir ją pažeidus išlaisvinamos tempiamosios jėgos, kurios padidina pažeidimo vietą ir greitina oro išėjimą.

Diagonalinė padanga nuo radialinės skiriasi karkaso konstrukcija, kordo kryptimi ir dar kai kuriomis techninėmis smulkmenomis. Radialinės padangos, lyginant su diagonalinėmis, turi keletą privalumų. Jos lėčiau dėvisi, mažiau priešinasi siūbavimui, tvirčiau laiko automobilį tiesiame kelyje, greičiau reaguoja į vairo pasukimą, tampresnės, gali pakelti didesnį svorį. Radialinės turi didžiulį greičio rezervą, tačiau jos sunkesnės, turi didesnę sukimosi inerciją, tai jaučiama greitėjant ar stabdant. Dėl minėtų privalumų šiandien beveik visi lengvieji automobiliai „apmauti“ radialinėmis padangomis. Išimtį sudaro automobiliai, kuriems tenka įveikti bekeles ar nelygias vietoves, ir lenktyniniai automobiliai.

Žinotina, kad radialinės padangos turi plonesnes šonines sieneles, kurios gali būti pažeistos net stipriau atsitrenkus į šaligatvį. Taip pat reikia rūpintis, kad padangose būtų normalus slėgis, kitaip jų naudojimo laikas gerokai sutrumpės.

Ant vienos ašies būtinai turi būti montuojamos vieno tipo, vieno modelio padangos. Kategoriškai draudžiama vienoje pusėje montuot radialinę, kitoje diagonalinę padangą, nes prastėja automobilio stabilumas, jį sunkiau valdyti.

Ant skirtingų ašių galima montuoti skirtingų tipų padangas, bet tai nepageidautina. Jei taip atsitiko, radialinės padangos turi būti užpakalyje, diagonalinės – priekyje. Priešingu atveju automobilis taps nestabilus judant tiesiai, padidės šoninio slydimo tikimybė, bus sunkiau įveikti posūkius.

Kiekviena padanga gali atlaikyti tam tikrą apkrovą. Staigiai stabdant ar lėtėjant apkrovos išauga. Automobilių stabdymo sistemas kuriantys konstruktoriai taiko 1,4 lygų apkrovos perskirstymo koeficientą. Kitaip sakant, staigiai stabdant padangoms tenkanti apkrova padidėja maždaug per pusę. Niekas nenori, kad tokiu atveju padangos suplyštų. Pirkdami prisiminkite tai ir pasiteiraukite, kokią apkrovą padangos gali atlaikyti.

Padangų žymėjimas

Užrašus ant padangų sąlyginai galima skirstyti į pagrindinius ir informacinius.

Pagrindiniai užrašai išsiskiria stambiu reljefiniu šifru ir suteikia vartotojui informaciją apie: padangų gamintojo pavadinimą, padangos modelį, dydį, tipą, greičio ir leidžiamo svorio indeksą. Tarkim: „Mischelen“ 175/70 R13 80S STEEL RADIAL TUBELESS rodo, kad padangą gamino „Mischelen“, padangos profilio plotis – 175 mm, aukščio ir pločio santykis – 70 proc., padanga radialinė, 13 colių, leidžiamo svorio indeksas 80, maksimalus leidžiamas svoris 450 kg, S – leidžiamo greičio indeksas, šiuo atveju – 180 km/val., STEEL – padanga su metalo kordu, TUBLESS – bekamerė. Jei nėra trupmeninio skyrimo, aukščio ir pločio santykis – 80 proc.

Eiliniam vartotojui taip pat gali būti įdomūs ir informaciniai užrašai: pagaminimo data, OTK antspaudas (NVS šalims), balansavimo žymės taškas arba apskritimas, nupiešti šviesiais dažais lengviausioje padangos vietoje, padidinto pravažumo padangos šone strėlytė nurodo privalomą sukimosi kryptį, žieminių padangų indeksas „M +S“ (MUD AND SNOW) reiškia purvą ir sniegą, sustiprintos padangos žymimos užrašu RAINFORCED, DOT ženkliukas rodo, kad padangos atitinka JAV saugaus eismo reikalavimų standartus, E – atitinka Europos saugaus eismo standartus. Taip pat ant padangos gali būti užrašytas kordo tipas ir konstrukcija, nupiešta susidėvėjimo indikatoriaus linija, standartų reikšmės.

Greičio indeksai žymimi raidėmis. L 120 km/val.; М 130; N 140; Р 150; Q 160;R 170; S 180; Т 190; Н 210; V 240 ir W 270 km/val. Jie rašomi iškart po leidžiamo svorio indekso. Jei tokio indekso nėra, leidžiamas greitis neviršija 150 km/val. Leidžiamo svorio indeksai rašomi skaičiais. Didesnis indeksas – didesnis leidžiamas svoris „72“ 355 kg; „76“ 400 kg; „82“ 475 kg; „84“ 500 kg; „95“ 650 kg.

Padangų konstrukcija

Diagonalinės padangos pagal savo techninių ir ekonominių charakteristikų visumą gerokai nusileidžia radialinėms padangoms, todėl naudojamos retai. Bekamerės pranašesnės už kamerines, tačiau naudojant šias padangas reikia saugoti ratlankius, nevertėtų žavėtis žemo profilio padangomis. Tokių padangų aukščio ir pločio santykis – 60, 55, 50, 45, 40, 35 proc.; jos skirtos greitoms mašinoms ir labai geriems keliams.

Sezoninės padangos

Yra trijų tipų lengvųjų automobilių padangų protektorių piešiniai.

Pirmas – vasarinis piešinys. Protektorius turi daugybę sudėtinių elementų, kurie sukuria išilginius griovelius. Mikropiešinio nėra. Tokios padangos skirtos asfaltuotiems sausiems ar šlapiems keliams, ne itin tinka kaimo keliams, ypač po lietaus, visiškai netinka žiemos keliams. Taigi, jei nesilaikote taisyklių ir mėginate žiemą važinėtis vasarinėmis padangomis, pagalvokite, kuo tai gali baigtis.

Antras – universalus protektoriaus piešinys (visų sezonų). Grioveliai tarp sudėtinių elementų pakankamai platūs ir skersai, ir išilgai. Protektorius turi ir mikropiešinį. Universalus piešinys užtikrina gerą sukibimą su minkštu gruntu. Visų sezonų padangos geriau už vasarines žiemos keliuose. Deja, ant asfalto tokios padangos dėvisi 10–15 proc. greičiau už vasarines.

Trečias – padangos, kurių protektoriaus piešinį sudaro plačiais grioveliais atskirti blokai. Grioveliams tenka 25–40 proc. protektoriaus pločio. Žieminės padangos turi platų protektoriaus formų ir tipų pasirinkimą: nuo palyginti lygių universalios paskirties iki grubių, užtikrinančių gilesnį sukibimą su gruntu, apsnigtiems keliams su ledu. Žieminės padangos gali būti su dygliais, tik ne į visas Europos šalis įleis mašinas su dygliuotomis padangomis. Vasarą ant asfalto dangos tokios padangos dėvisi ypač greit ir išsiskiria dideliu triukšmingumu.

Padangų lameliavimo (į padangas įmontuojamos plonos metalo plokštelės – lamelės) technologija garantuoja aukštą saugumą eksploatuojant automobilį bet kokiomis gamtinėmis sąlygomis, esant bet kokiai kelio dangos būklei. Tokios padangos užtikrina ramų važiavimą žiemą, gali konkuruoti su vasarinėmis judant sausu paviršiumi. Geras sukibimas pasiekiamas dėl plonų metalinių plokštelių, kurios aštriais kraštais įsikerta į slidų kelią. Dėl specialios gumos sudėties padangos net ir šaltu oru išsaugo elastingumą. Metalinės plokštelės leidžia sumažinti išorinius skirtumus tarp žieminių ir vasarinių padangų, iki minimumo sumažinti važiuojant keliamą triukšmą.

Greitų automobilių savininkai taip pat dažniau renkasi ne visų sezonų, o žiemines padangas. Plačios brangių automobilių padangos blogai sukimba su apledėjusia kelio danga. Drėgną žiemą, net esant pliusinei temperatūrai, greiti automobiliai su plačiomis padangomis rizikuoja dažniau patirti šoninį slydimą. Jų stabdymo kelias gerokai pailgėja net sausame kelyje, jei temperatūra minusinė. Įvertinę tai, gamintojai pradėjo gaminti atitinkamo pločio žiemines padangas, tinkančias 190–210 km/val. greitį pasiekiantiems automobiliams. Jei labai nenorite pirkti žieminių padangų, vertėtų pagalvoti apie tai, kad automobilį žiemai reikėtų palikti garaže. Ir ne tik dėl to, kad taisyklės draudžia naudoti vasarines padangas žiemą. Pirmiausia – dėl savo ir aplinkinių saugumo. Pagalvokite patys, kas gali atsitikti, jei žiemą mašina su vasarinėmis padangomis apledėjusiu keliu važiuos 150–180 km/val. greičiu?

Padangų priežiūra

Prižiūrimos padangos tarnaus ilgiau, o ir prižiūrėti jas nėra sunku. Nevažinėkite per daug greitai, ypač prastesniais keliais. Atsargiai įveikite kliūtis kelyje (pvz., bėgius), nes čia lengva pradurti padangą. Palaikykite reikiamą slėgį ir būtinai naudokitės manometru. Nebūtina slėgio padangose tikrinti kasdien, kaip gali būti rašoma kai kuriose instrukcijose. Jei nėra aiškių požymių, kad padangos leidžia orą, slėgį užtenka tikrinti kartą per du mėnesius. Tai tikrai nėra sudėtinga, nes beveik visose degalinėse yra pompos su įmontuotais manometrais.

Smulkus padangų remontas

Savarankiškai pavyksta sutvarkyti tik nedideles skylutes ir smulkius padangų pažeidimus. Smarkiai pažeistos kameros ir padangos gali būti sutvarkytos tik specializuotose dirbtuvėse, turinčiose visą būtiną įrangą.

Klijuoti skyles šaltuoju būtu gumos klijais nėra geras sprendimas. Tai nepatikima, negalima rekomenduoti net kaip laikiną priemonę kelyje. Pažeistas kameras reikia vulkanizuoti. Jei turite nešiojamą elektrinį vulkanizatorių ir norite tvarkytis patys, keli patarimai.

Stambia dilde, švitriniu popieriumi ar specialia mentele gerai išvalykite pažeistą vietą ir plotą aplink ją. Paviršius turi būti pašiauštas. Benzinu valyti paviršiaus nebūtina.

Iš šviežios, maždaug 3 mm storio (nesudžiūvusios) gumos reikia išpjauti tokio dydžio lopą, kad už pažeistą vietą jis iš visų pusių būtų didesnis 2 cm. Padėkite jį ant pažeistos vietos ir įstatykite kamerą į elektrinį vulkanizatorių lopu į kaitinamojo elemento pusę. Norint, kad lopas neprikibtų prie vulkanizatoriaus, tarp jo ir kaitinimo elemento įdėkite ploną folijos lapelį, veržtuvą vidutiniu stiprumu pasukite ranka, nenaudokite jokių įrankių.

Vulkanizatorių 15 minučių prijunkite prie akumuliatoriaus. Jei jis labai išsikrovęs, įjunkite variklį. Po 15 min. vulkanizatorių reikia išjungti ir leisti jam visiškai atvėsti, neatleidžiant veržtuvo. Taisymas baigtas.

Patikima ir patogu kameras taisyti naudojant savaime vulkanizuojančius klijus ir lopus iš specialios gumos. Kamera nuvaloma, sutepama klijais ir, nuplėšus apsauginę plėvele, uždedamas lopas.

Ką daryti, jei pažeista kamera, o jūs neturite nei vulkanizatoriaus, nei atsarginio rato. Jei skylė nedidelė, tiks 56 mm skersmens varžtas su veržle ir dviem poveržlėmis. Viena poveržlė ir veržlė prastumiama per skylę į kameros vidų. Prilaikant jas, iš lauko pusės įstatomas varžtas su poveržle ir tvirtai užsukama. Kameros sienelės tvirtai suspaudžiamos dviejų poveržlių. Tai laikina priemonė, bet nuvažiuoti iki serviso ar namų tikrai galėsite.

Gali pasitaikyti tokių atvejų, kad suges keltuvas. Pakelti automobilį sunku, bet įmanoma. Pažeistu ratu reikia užvažiuoti ant akmens, kurio aukštis nemažesnis už padangos profilį, po apatine pakabos svirtimi pakišti rąstgalį ar kitą patikimą atramą, ir ištraukti iš po nuleisto rato akmenį. Pakeitus padangą atramą reikia atsargiai pašalinti.

Padangų tarnavimo laikas

Padangų tarnavimo laikas priklauso nuo jūsų važiavimo įpročių. Staigūs pajudėjimai iš vietos ar greitėjimai, intensyvūs stabdymai, staigūs posūkiai mažina bendrą padangų tarnavimo laiką. Ramiai važinėjant ir laikantis instrukcijų, geros vasarininės padangos turėtų tarnauti 120–130 tūkst. km.

Padangų eksploatacijos taisyklės

1. Neleiskite vidiniam slėgiui nukristi žemiau apatinės normos. Važinėjamas su per mažu slėgiu neigiamai veikia visas padangas. Vidinio slėgio sumažėjimas 10 proc. trumpina padangos tarnavimo laiką10–15 proc. Jei slėgis padidintas, padangos dėvisi maždaug 5 proc. greičiau.

2. Nominalus slėgis nurodomas esant padangos temperatūrai + 20 C.

3. Jei planuojate ilgai ir greitai važiuoti, padidinkite vidinį slėgį padangose 10 proc. Tai leis taupyti kuro ir sumažins padangų kaitimą.

4. Neprivažiuokite prie pat šaligatvio ar kitų išsikišimų, nes tai gali pažeisti padangas.

5. Stenkitės važinėti ramiai.

6. Kliūtis kelyje įveikite mažu greičiu, nes didelis greitis neigiamai veikia padangas.

7. Neperkraukite automobilio. Perkrovus 20 proc., padangų tarnavimo laikas sutrumpėja 30 proc.

8. Ne rečiau kaip kartą per metus tikrinkite ratų suvedimą ir išvirtimą. Tai būtina po vairo prievado remonto, traukių keitimo ir stiprių smūgių.

9. Stipriau dėvėtis padangos gali, jei stebulių guoliuose bus per dideli tarpai, rutulinės atramos ar vairo sistema turės laisvumą.

10. Kas 58 000 km permontuokite padangas. Tai ypač aktualu, kai mašina turi priekinius varančiuosius ratus.

11. Kas 10 000–15 000 km arba po kiekvieno padangų nuėmimo ir remonto balansuokite padangas.